dybsturti

dỹbsturti, -a, -o Užv, dìbsturti 1. žr. dybsturiuoti: Staršina dybstura dar po aslą, raštininkas teberašo Žem. 2. intr. vaikščioti ant pirštų, stipinėti: Kada aš dìbsturu, puldinėju, ir negaliu prieiti prie jojo J.